- dervinė
- dervìnė sf. (2) žr. dedervinė 1: Niežti ranką, gal bus dervìnė Rdm.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
dervinė ferula — statusas T sritis vardynas apibrėžtis Salierinių šeimos augalas (Ferula tingitana), paplitęs Viduržemio pajūrio srityje. Iš jo gaunama derva. atitikmenys: lot. Ferula tingitana šaltinis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2008 m. birželio 25 d … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
dervinė — dervi̇̀nis, dervi̇̀nė bdv. Dervi̇̀nės mẽdžiagos … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
dervinėti — dervinėti, ėja, ėjo intr. eiti dervinėmis, dederviniuoti: Galva nešašnės, nepleiskanės ir nedervinė̃s Vlk … Dictionary of the Lithuanian Language
Ferula tingitana — dervinė ferula statusas T sritis vardynas apibrėžtis Salierinių šeimos augalas (Ferula tingitana), paplitęs Viduržemio pajūrio srityje. Iš jo gaunama derva. atitikmenys: lot. Ferula tingitana šaltinis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2008 m … Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)
dedervinė — dẽdervinė sf. (1) Ds, dedervìnė (2), dedervinė (1), dedervinė̃ (34b) K, Kv, Rt; R318 1. med. tokia beriamoji odos liga (Herpes): Turbūt jam didžioji dẽdervinė, kad ilgai negyja Mrj. Veidas dedervinėm nuėjęs Kair. Ant šono dedervìnė iškilo –… … Dictionary of the Lithuanian Language
balana — balanà (brus., rus. бoлoнa) sf. (2), (3b) DŽ, K, Srj 1. pakraštinė jaunesnė medienos dalis; viršutinis šviesesnis medienos sluoksnis: Medis prie žievės bus balanà J. Aplink šerdį balanà Ds. Balana greičiau pūva, kaip arčiau šerdies rš. 2. Alv … Dictionary of the Lithuanian Language
juodgintaris — sm. (1) NdŽ; L375 dervinė (dervos) anglis; „juodasis gintaras“; gagatas … Dictionary of the Lithuanian Language
saldus — saldùs, ì adj. (3) DP383, DŽ1, Dbk, Dv, BM1(Kp), (4) K, Pln, Klk, KlvrŽ, saldus, i (1) LKKVII183 1. SD342, H, Ch2Moz15,25, N, Klk turintis cukraus, medaus skonį: Saldų skonį turi sudygusių grūdų miltai rš. Kaip bitės per pavasarį, kad šiluma… … Dictionary of the Lithuanian Language
smilkyti — smilkyti, smil̃ko (smil̃kia Š), smil̃kė NdŽ; H 1. tr., intr. N, KBII176, K, BzF173, I, L, Š, Rtr, End, Sk rūkyti ko deginamo dūmais: Bitis smil̃ko su pūsro dūmais Vkš. Smilkyk saklyčią su smalkais J. Su marškoniu skurliu smilkydavo pasidūrę koją… … Dictionary of the Lithuanian Language